„Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: kas neina pro vartus į avių gardą, bet įkopia pro kur kitur, tas vagis ir plėšikas. O kas pro vartus ateina, tas avių ganytojas. Jam sargas atkelia vartus, ir avys klauso jo balso. Jis šaukia savąsias avis vardais ir jas išsiveda. Išsivaręs visas saviškes, jis eina priešakyje, o avys paskui jį seka, nes pažįsta jo balsą. Paskui svetimą jos neseks, bet nuo jo bėgs, nes nepažįsta svetimųjų balso“. Jėzus pasakė jiems tą palyginimą, bet jie nesuprato, ką tai reiškia. O Jėzus kalbėjo toliau: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš – avių vartai. Visi, kurie pirma manęs atėjo, buvo vagys, plėšikai, todėl neklausė jų avys. Aš esu vartai. Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis, ir ganyklą sau ras. Vagis ateina vien tik vogti, žudyti, naikinti. Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, – kad apsčiai jo turėtų. (Jn 10, 1–10)
KAD TURĖTŲ GYVENIMĄ… mons. Adolfas Grušas
Gerasis Ganytojas kiekvieną savo avį šaukia vardu.
Tai reiškia, kad pašauktasis esu ir aš, kad mano vardą Viešpats ištarė taip, kaip niekas kitas pasaulyje to nesugebėtų padaryti. Mano vardas Jo lūpose nuskambėjo tvirtai, ir aš galiu jaustis saugus Jo prieglobstyje. Jis susikviečia savo avis ir išsiveda jas laukan. Mūsų Dievas nėra aptvarų, bet atviros erdvės, laisvų ganyklų Ganytojas.
Į tas ganyklas Jis ir veda savuosius…
Jis taip pat nėra toks ganytojas, kuris eina paskui savo bandą, bet vadovas, pradedantis kelionę ir atrandantis kelius, Jis visuomet yra priekyje ir nesislepia už savo ganomųjų. Tai ne ganytojas, kuriam rūpi pagauti nuklydusias avis, papriekaištauti joms ir jas įspėti, - ne, Jis patraukia ganomuosius savo paties pavyzdžiu, sužavi juos ir paskatina leistis į kelionę. Tos avys suras joms skirtą ganyklą: Jėzus einantiems su Juo žada gyvenimo pilnatvę: šimteriopai daugiau draugų, namų ir laukų, negu kad jie tariasi palieką. Jis žada jiems klestintį gyvenimą.
„Aš esu vartai,“- tvirtina Jėzus.
Kristus yra atviri vartai, per kuriuos į pasaulį plūsta nesavanaudiška meilė, galingesnė už mirtį, stipresnė už visus kalėjimus. Tai apie ją Viešpats kalba, sakydamas: „Jei kas eis per mane, bus išgelbėtas. Jis įeis ir išeis ir ganyklą sau ras“.
Bene pats šviesiausias Evangelijoje girdimas Jėzaus pažadas yra šis: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą,- kad apsčiai jo turėtų“. Šie žodžiai tinka kiekvienam iš mūsų, nes tai žodžiai apie mūsų tikėjimą, atgaivinantys mūsų širdis visuomet, kai juos girdime: atėjau, kad gyventumėte pilnakraujį ir džiugų gyvenimą. Čia kalbama ne apie egzistavimą, ne apie tą minimumą, be kurio gyvenimo neįmanoma pavadinti gyvenimu. Tai nuostabus, visko pertekęs ir didingas gyvenimas, peržengiantis visokias ribas, konkretus ir vaisingas, gyvybės dvelksmas, nešantis meilės, laisvės ir drąsos kvapus.
Toks yra Dievas: mana, maitinanti ne vieną - kitą dieną, bet ištisus keturiasdešimt metų dykumoje, duona penkiems tūkstančiams žmonių, oda, užtraukusi dešimties raupsuotųjų žaizdas, nuo Lozoriaus kapo nuristas akmuo, šimtas brolių, dėl kurių Jis paliko gimtuosius namus, septyniasdešimt kartų po septynis ištariami atleidimo žodžiai, kvapaus nardo indas, kurį buvo galima parduoti už tris šimtus denarų…
Viename žodyje telpa viskas, kas priešpastato Jėzų visiems kitiems mokytojams, tai, kas atskiria ganytoją nuo plėšiko. Šis įprastas ir toks talpus žodis yra „gyvenimas“. Jis randa atgarsį visuose pačiuose švenčiausiuose žodžiuose, jis yra Evangelijos centras, geroji žinia, niekuomet neužmirštamas žodis.
Viešpats Jėzus atėjo ne tam, kad kažko tikėtųsi, bet kad duotų, neprašo nieko, o duoda viską. Jėzaus, o drauge ir kiekvieno Jį tikinčio žmogaus pašaukimas – gyvenimo kelyje būti gyvenimo šaltiniu. Išganytojas atėjo ne tam, kad mums duotų gražią religinę teoriją ar filosofinę sistemą. Jis mums atnešė gyvenimą ir pažadino didesnio gyvenimo troškulį.
Ko gero, mums tiktų kitaip įvertinti savo tikėjimo pagrindą: mūsų bendros istorijos su Dievu ištakos yra ne žmogaus nuodėmė, bet Dievo mums siūlomas gyvenimas. Evangelija todėl ir yra Geroji Naujiena, kad kalba mums apie gyvenimą su Dievu. (Vatikano radijas)
Nuotrauka: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą,- kad apsčiai jo turėtų“ - RV
